ANTINKSČIAI

Dauguma mūsų gyvenime susiduriame su antinksčių disfunkcija, jei nuolat pervargstame. Mūsų žvakė dega iš abiejų galų ir galiausiai perdegame.

Daugumai iš mūsų žvakės deginimas iš abiejų galų yra antinksčių dirginimas – per didelis aktyvumas, atsirandantis reaguojant į per didelį stresą.

Kortizolio lygis yra aukštas ryte, o dėl šio pervargimo kortizolio lygis dažnai taip pat padidėja naktį. Toks antinksčių dirginimas gali trukti metų metus ir reikalauja specialaus gydymo metodo, kad jis neperaugtų į antinksčių nuovargį.

Sunkus antinksčių nuovargis gali būti atpažįstamas pagal žemą kraujospūdį. Ryte pabudus, po to atsikėlus ir iš karto vėl pamatavus kraujospūdį, galima aiškiai suprasti, kaip mūsų antinksčiai šiuo metu veikia arba nebeveikia. Jei aldosterono lygis yra pakankamas, arterijos turi gerą prisipildymo slėgį, o tai reiškia, kad sistolinis kraujospūdis yra ne mažesnis kaip 120 mm gyvsidabrio stulpelio, o atsistojus jis ne tik nukrenta, bet ir išlieka tame lygyje. Atsistojus, suaktyvinami arterijų raumenys.

Jie susitraukia, todėl arterijos susiaurėja ir kraujospūdis pakyla. Tačiau tik iki pakankamo laipsnio, jei antinksčiai užtikrina gerą prisipildymo slėgį. Tai leidžia lengvai nustatyti antinksčių nuovargio laipsnį paprastu savarankišku matavimu ir atskirti jį nuo antinksčių dirginimo, kai, priešingai, kraujospūdis gali būti padidėjęs net ryte, 150 mm gyvsidabrio stulpelio ar daugiau. Padidėjęs kraujospūdis dėl antinksčių dirginimo, kai žymiai padidėja aldosterono lygis, nustatomas maždaug vienam procentui hipertenzijos atvejų, vadinamų Kono sindromu. Šiuo atveju hormonų disbalansas yra toks didelis, kad sukelia kalio sumažėjimą kraujyje ir natrio perteklių. Antinksčių dirginimas esant aukštam normaliam aldosterono kiekiui ir be elektrolitų disbalanso yra daug dažnesnis, pasireiškiantis maždaug 10 procentų hipertenzijos atvejų, ir laboratoriniais tyrimais nėra toks reikšmingas. Tačiau jis taip pat gali sukelti aukštą kraujospūdį ir yra gydomas panašiai. Kaip svarbus gydymo ramstis, turiu aldosterono antagonistų, tokių kaip spironolaktonas arba eplerenonas; jie mažina kraujospūdį ir koreguoja mineralų disbalansą.

Jei aukštas kraujospūdis jau yra pabudus ryte, labiausiai tikėtina priežastis yra antinksčių dirginimas. Ryte laboratorijoje pamatuočiau aldosterono kiekį, ir jei jis taip pat padidėjęs, galiu pasakyti: man pasiseks su aldosterono antagonistu kaip priešnuodžiu. Jei tai Kono sindromas, kurį sukelia aldosteroną gaminantis navikas, reikia surasti ir pašalinti naviką. Jei sutrikimas yra difuzinis antinksčių dirginimas, galima sukurti tiesioginį kontrastimuliavimą maža aldosterono antagonisto doze ir taip nuraminti bei išgydyti antinksčius. - Taip pat galima veiksmingai gydyti žemą rytinį kraujospūdį, kurį sukelia mažas aldosterono kiekis antinksčių nepakankamumo atveju. - Taip pat galima skirti aldosteroną kaip vaistą, pavyzdžiui, Astonin H tablečių pavidalu, ir taip padėti žmonėms, sergantiems antinksčių nepakankamumu. Deja, abu vaistai retai naudojami kasdienėje medicinos praktikoje, nes mes beveik nebeatliekame rytinio kraujospūdžio matavimo, anksčiau žinomo kaip Šellongo testas, ir pernelyg plačiai skiriame įvairių medžiagų klasių ir veikimo būdų kraujospūdį mažinančius vaistus. Farmacijos pramonė reikalavo gairių, kuriose mažai atsižvelgiama į fizinius mechanizmus, sukeliančius aukštą kraujospūdį. O jei kam nors yra žemas kraujospūdis, iš viso nėra jokių gairių, kaip nustatyti medicininius veiksmus, todėl šis reiškinys kasdieniame gyvenime dažnai lieka negydomas. Tai paaiškina, kodėl pacientams, sergantiems antinksčių nepakankamumu ir žemo kraujospūdžio sukeltais simptomais, gali būti taip sunku išrašyti aldosteroną. Jų liga neegzistuoja popieriuje, gairėse, tik senesniuose medicininiuose lankstinukuose, kurių dauguma šeimos daktarų ilgą laiką neskaitė.

Antinksčių nepakankamumo pojūtį geriausiai galima apibendrinti tuo, kad žmogus jaučiasi mažiau atsparus stresui. Anksčiau stresinėse situacijose išlikdavo ramus, o dabar tampa neramus. Anksčiau negalėdavo atpažinti jokios problemos ir nejausdavo streso stimulo, o dabar reaguoja nekantriai, irzliai ir tapa nervingas.

Kita vertus, sveiki antinksčiai suteikia energijos pertekliaus jausmą ir leidžia mums susidurti su iššūkiais bei juos įveikti. Jei to netenkame, esame priversti išmokti taupyti energiją ir greitai mus užvaldo stresas. Net ir fiziškai krūvio metu mes greičiau išsenkame nei ankstesniais metais ir mums reikia ilgesnio atsistatymo laiko, kad vėl jaustumėmės gerai ir produktyvūs. Anksčiau bėgiodavote kiekvieną dieną ir po to jautėtės energingi dėl susidariusio hormonų pertekliaus. Dabar bėgiojate galbūt kartą per mėnesį ir pastebite, kad po to esate išsekę ir išsekę, ir gali praeiti savaitės, kol vėl patiriate tokį krūvį. Tikrai gerai jaučiatės vėlesniais metais, kai antinksčiai veikia tik puse galios.

Parengta pagal vokiečių medicinos mokslų daktaro Berndt Rieger dalomąją medžiagą.

Kovos, gyvybingumo ir atsparumo stresui liauka