Skydliaukės hiperfunkcijos sukėlėjai
Skydliaukės hiperfunkcija turi visada medicininę priežastį, kuri turi būti nuodugniai ištirta. Šiam ištyrimui reikalingas specialistas, kuris gali tiksliai ištirti ir įvertinti ligos esamą būseną. Šiam tikslui tinkamas yra endokrinologas. Esant paūmėjusiai hiperfunkcijai, nelaukite susitikimo pas endokrinologą, kuris įvyks po mėnesio ar dviejų, o kreipkitės į greitosios pagalbos skyrių ligoninėje ar skydliaukės ambulatoriją, kurie nukreips jus toliau.
Skydliaukės hiperfunkcijos sukėlėjai
Yra dvi svarbios skydliaukės hiperfunkcijos priežastys: skydliaukės mazgai, kurie daugiausia atsiranda pas pagyvenusius žmones ir autoimuninis susirgimas-Greivso liga, kuria daugiausia suserga moterys. Negydoma hiperfunkcija gali virsti masyvia. Nežymi hiperfunkcija gali atsirasti Hašimoto tiroidito pradžioje, kuri laikui bėgant virsta hipofunkcija(žema skydliaukės funkcija). Nustačius, kokia funkcija šiuo metu vyrauja, skiriami atitinkami gydymo būdai.
Pirmiausia grįžkime prie skydliaukės ,,karštų mazgų,, kurie vadinami taip pat autonominėmis adenomomis(nepiktybiniai liaukinio audinio augliai). Čia paveiktos skydliaukės sritys gamina savarankiškai padidintą hormonų kiekį, nepriklausomai nuo kūno poreikio. Kartais problema pasireiškia, viso skydliaukės kaip organo paveikimu, tuomet ji vadinama diseminuota skydliaukės autonomija, kai skydliaukės sritys nebereaguoja pakankamai į siūstus signalus iš smegenų. Šios sritys veikia nekontroliuojamai, tai vadinama skydliaukės autonomija, kuri gali pasireikšti jodo trūkumu.
Mityba turinti daug jodo, gali iššaukti ar sustiprinti hiperfunkciją, o turinti mažai jodo, gali sumažinti hiperfunkcijos problemą, bet to neužteks problemai pašalinti.
,,Karštieji mazgai,, ir diseminuota skydliaukės autonomija, vystosi lėtai ir per eilę metų. Ji gali atsirasti kartu su Hašimoto tiroiditu ar Greivso liga. Ne tik jodo trūkumas , bet ir kiti faktoriai gali įtakoti šių ligų atsiradimą pvz. turtinga jodu mityba galėtų padidinti riziką susirgti šiomis ligomis, tačiau specializuotoje literatūroje yra prieštaravimų. Daug jodo turinti kontrastinė medžiaga, reikalinga kompiuterinei tomografijai atlikti ir širdies vainikinių kraujagyslių praeinamumui patikrinti, pripažinta kaip autoimunines skydliaukės ligas sukelianti medžiaga. Taip pat ir jodas, naudojamas dezinfekuoti operacijos vietoms bei žaizdoms, gali paskatinti skydliauks hiperfunkcijos paūmėjimams atsirasti. Kurie medikamentai pvz. Interferonas, Litis, daug jodo turintys širdies medikamentai, virusinės ir bakterinės infekcijos gali būti ligų sukėlėjai.
Literatūroje rašoma, jog stresas yra galimas Greivso ligos sukėlėjas. Ši tezė buvo moksliškai tiriama, bet iki šiol nei paneigta, nei patvirtinta.
Greivso ir Hašimoto ligos nustatomos esant hormoniniams pakitimams: paauglystėje, po gimdymo, menopauzės metu ir naudojant kontraceptines piliules. Tai paaiškina, kodėl virš 80% moterų nustatoma skydliaukės sutrikimų, o taip pat genetiniai skirtumai tarp lyčių. Kai kurie sergantys ir jų giminaičiai turi kelias autoimunines ligas, kurios ir sukelia skydliaukės sutrikimus.
Esant nėštumui gali būti padidėjusi skydliaukės funkcija, nes nėštumo hormonai skatina skydliaukę gaminti daugiau hormonų, kad būtų padengtas didėjantis skydliaukės hormonų poreikis būtų padengtas.
Hiperfunkcija gali atsirasti, kai gydant hipofunkciją, strumą ar šaltuosius mazgus, vartojami skydliaukės hormonai perdozuojami. Be to šalia Hašimoto tiroidito yra ir kiti skydliaukės uždegimai, kurie nėra autoimuniniai, bet gali sukelti hiperfunkciją. Kitos hiperfunkcijos priežastys yra Hipofizės susirgimai.