Tulžies pūslės nauda

Tulžis labai svarbi virškinimo-pasisavinimo procesui. Jos šarminis sekretas neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Jos rūgštys aktyvina kasos sulčių fermentą lipazę, tirpdo riebalų rūgštis.
Tulžies rūgštys suskaido riebalus į mažas daleles. Be to, tulžies rūgštys skatina žarnyno peristaltiką, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams A, D, E, K rezorbuotis žarnyne. Štai kodėl tokia svarbi yra tulžies saugykla – tulžies pūslė. Tačiau daugelis tos svarbos neįvertina, valgo bet ką ir bet kiek, pamiršta, koks svarbus yra vanduo, kol tulžies pūslėje prasideda problemos.

Viena dažniausių tulžies pūslės problemų – akmenligė - tai akmenų susidarymas tulžies pūslėje ir tulžies pūslės latakuose. Akmenys susiformuoja įvairūs: vieniems didesni, kitiems mažesni, vieniems – vienas didesnis akmuo, kitiems – daug smulkių. Nepaisant, koks akmuo susidarė, jis gali ilgą laiką ramiai gulėti tulžies pūslėje, kol nepradeda dirginti pūslės sienelių ar migruodamas neužstringa latakuose. Nežiūrint to, kokio dydžio ir kiek susiformavę akmenukų, jeigu jie sukelia problemų, visada yra šalinami operacijos būdu.

Akmenys atsiranda dėl organizmo nesugebėjimo pašalinti susikaupusio vandenyje netirpstančio neorganinio kalcio, kai vartojama per daug rafinuotų maisto produktų, ilgai termiškai apdorotų patiekalų.
Pagrindinė priežastis, kodėl susidaro akmenys yra kepinių, saldumynų, makaronų, tirštų ilgai verdamų košių, miltinių ir rafinuotų produktų gausa.

Akmenys formuojasi dėl to, kad nei medicina nepaaiškina, nei pats žmogus taip ir nesuprato, kodėl ir kokiu būdu susidaro akmenys tulzies pusleje, todėl po akmenų pašalinimo grįžta prie tokios pačios mitybos, kuri ir atvedė iki šios problemos. Mazai kad kalba apie akmenu atsiradimo priežastis, o tiesiog yra šalinama visa tulžies pūslė. Turintys tulžies pūslėje akmenų privalo suprasti, kad akmenų šalinimas tėra kova su padariniais, o ne su jų atsiradimo organizme priežastimi.

Per parą kepenys pagamina maždaug apie litrą tulžies. Tulžies pūslėje ji buvo kaupiama ir išstumiama, kai į dvylikapirštę žarną pateko maistas. Maistas geriau suskaidomas, kai iš karto išskiriama daug tulžies. Pašalinus tulžies pūslę kepenyse ir toliau gaminama tulžis pastoviai teka į dvylikapirštę žarną ir dirgina jos gleivinę. Ištisinis jos tekėjimas pablogina visą virškinimo procesą.

Klysta tie, kurie mano, jog tulžies pūslė nėra labai svarbus organas ir visai nesureikšmina, kai šis organas yra išpjaunamas ir tiesiog išmetamas. Netekus tulžies pūslės dažnai sakoma: „Dabar viskas gerai, nejaučiu skausmo, pykinimo, pilvo pūtimo“. Ar tikrai? O kaip įsivaizduoji normalų organizmo funkcionavimą, kai netekai organo, kuris dalyvauja virškinime? Nėra tinkamo virškinimo – viskas pamažėle organizme jaukiasi... palaipsniui teks susidurti su vis didėjančiomis problemomis, kurios, galbūt net nenutuoksi, atsiranda dėl kažkada prarasto labai svarbaus organo.

Sutinku, kada prieinama iki to, kai jau skausmas nepakeliamas, užkemšami latakai, kelio atgal nebėra. Tačiau, kaip, kokiu būdu iki to neprieiti?

Netekus tulžies pūslės teks griežtai atsisakyti:
-cukraus,
- bet kokios gyvulinės kilmės baltymo,
-bet kokios gyvulinės kilmės riebalų, perdirbtų riebalų, -kepto maisto.
Tai yra produktai, kurie atveda iki šio organo praradimo (žinoma, jų buvo ir daugiau). Reikia suvokti, kad normalaus, pilnaverčio gyvenimo niekada jau nebus, todėl imkis priemonių, kad iki tokio momento nebūtų prieita, rinkis sveiką gyvenimo būdą!